Pasvalio biodujų ir bioetanolio gamybos bendrovė „Kurana“ kartu su viena garsiausių aplinkosaugos organizacijų „BirdLife“ pradėjo iniciatyvą, kuria skatins žemdirbius ūkininkauti tvariau, aktyviau dalyvaujant ekoschemose.
Projektas „Darnoje su gamta“ skirtas paskatinti kuo daugiau ūkininkų gyventi harmonijoje su gamta – saugoti biologinę įvairovę, tausoti gamtos išteklius, o savo ūkiuose diegti pažangios žemdirbystės praktikas.
Pasak „Kuranos“ generalinio direktoriaus Jurgio Polujansko, šia iniciatyva bendrovė siekia sukurti tvarią vertės grandinę – nuo lauko iki galutinio produkto.
Pasvalyje įsikūrusi bendrovė produkciją gamina be atliekų ir gamybos procese laikosi aukštų aplinkosaugos reikalavimų. „Kuranoje“ gaminamas bioetanolis į aplinką išskiria net 80 proc. mažiau anglies dvideginio nei mineraliniai degalai, todėl tai yra efektyvus būdas mažinti transporto taršą. Dabar bendrovė žengia dar vieną žingsnį – skatina gamyklai žaliavą tiekiančius ūkininkus rinktis tvaresnį ūkininkavimą.
„Tik būdami harmonijoje su gamta galėsime didžiuotis sukūrę sėkmingą verslą. Kasmet mūsų bendrovė iš žemdirbių superka 169 tūkst. tonų nemaistinių grūdų – norime, kad ši žaliava būtų išauginta laikantis aukštų aplinkosauginių standartų, o gamtai ir bioįvairovei nebūtų daroma žala. Šiam tikslui sujungėme jėgas su viena žymiausių aplinkosaugos organizacijų „BirdLife“, kuri savo žiniomis ir kompetencijomis padės ūkininkams rinktis tvarios žemdirbystės kelią“, – teigė J. Polujanskas.
Ekoschemos – galimybė kurti tvarų ūkį
Mūsų šalyje „BirdLife“ atstovaujančios Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis pažymėjo, kad dėl intensyvaus žemės ūkio keičiasi kaimo kraštovaizdis – mažėja pievų ir krūmynų, tad paukščiams vis sunkiau rasti maisto ir vietų perėjimui.
Pasak ornitologo, svarbu, kad žemdirbiai taptų gamtos sąjungininkais – jaustų savo atsakomybę ir tausotų gamtą. Dabar ūkininkai gali dalyvauti ekoschemose – tai aplinkosaugos priemonės, kurias ūkininkai gali taikyti mainais už papildomas išmokas, siekdami prisidėti prie aplinkai draugiškesnio žemės ūkio.
Ūkininkai gali rinktis įvairias ekoschemas – pavyzdžiui, auginti tarpinius augalus, išlaikyti daugiametes pievas, užsiimti nearimine žemdirbyste ir pan. Visgi Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, iš 111,2 tūkst. ūkių, deklaruojančių žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, tik apie 44,3 tūkst. (maždaug 40 proc.) dalyvauja ekoschemose.
Pasak žemės ūkio specialistų, ūkininkai nerodo didelio entuziazmo, nes ekoschemų reikalavimai dažnai yra sudėtingi ir painūs, kyla nemažai administracinių iššūkių. Pasak J. Polujansko, bendru „Kuranos“ ir „BirdLife“ projektu siekiama ūkininkus sudominti dalyvauti ekoschemose. Todėl „Kurana“ pirmiausiai kreipėsi į ūkininkus, kurie tiekia bendrovei grūdus.
Žemdirbių buvo paprašyta užpildyti anketas apie dalyvavimą ekoschemose. Jei ūkininkai taiko ekoschemas ir jos apima didesnius plotus nei nurodoma būtinuosiuose reikalavimuose, tuomet jie pretenduoja į vertingus „Kuranos“ prizus – nuo apdovanojimų ir nemokamų žemės ūkio konsultacijų, iki ekskursijų ir bilietų į krepšinio varžybas.
Ilgainiui ketinama projekto apimtį plėsti, plečiant ūkininkų žinias ir kompetencijas, motyvuojant juos diegti tvarios žemdirbystės praktikas savo ūkiuose.
